Lietuviški vaikų vardai
Kauno Civilinis metrikacijos biuras, registruojantis naujagimius, ragina tėvus atžaloms rinkti lietuviškus vardus. Vadinamieji "Tūkstantmečio kūdikiai", kurių gimimo liudijimose bus įrašyti tikri lietuviški vardai, apdovanojami atminimo dovanomis. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga skirtą akciją remianti www.kaunoaleja.lt kiekvieną šeštadienį Mados ekspertų skiltyje skelbia skirtingus lietuviškų vardų sąrašus tam, kad tėveliams būtų lengviau apsispręsti, kaip naujagimį pavadinti.
Lietviški vaikų vardai:
Ąžuolas (06.02), Ąžuolė, Ąžuolis – lietuvių: ąžuolas „stiprus, stipri kaip ąžuolas“
Daugailas (10.24), Daugailė (04.11) – lietuvių: dau- (daug) + gail- (gailas „stiprus“ – „labai stiprus, galingas“
Dravys – lietuvių: drūtas „stiprus, tvirtas“; plg. dravis „drevė“
Erdvilas (05.18), Erdvilė (05.29) – lietuvių: erd- (erdvė) + vil- (viltis)
Gendrė (02.18), Gendrys, Gendrius – lietuvių: gend- (pasi-genda) – „tas, kurio pasigendama, ilgimasi“; vardų
Gendrimas (-a), Gendrutis (-ė) ir pan. trumpiniai.
Gerdvilas (12.19), Gerdvilė (11.16) – lietuvių: ger- (geras) + vil- (viltis) – „gera viltis; turintis viltį“
Jorūnas, Jorūnė – sen. lietuvių: jorus „žalias“, jorė „žalumynas, žaluma“
Rykantas, Rykantė – lietuvių: rik- (rikiuoti „tvarkyti“) + kant- (pa-kantus, kantrus) – „kantrus ir tvarkingas“
Vygailas, Vygailė (04.23) – lietuvių: vyd- (iš-vydo) + gail- (gailas „stiprus“)
O čia sąrašiukas iš seno 44metų kalendoriaus. Kažkas įmetė SM .
Auseklis, Kalnius, Priska, Ragnytė, Laba, Emerencijona, Šarkė, Nikomedis, Rainis, Zilelė, Alkis, Svitugėlė, Sitalkė, Aujotas, Dizma, Bangpūtis, Vimbaras, Nergana, Nergonė, Gardievutis, Skaistuolis, Deziderijus, Ankštė, Vendrė, Krisius, Gilšė, Pūtis, Augraudas, Babylė, Krytis, Miklausė, Sargė, Ragelis...
Na,musu protėviai tikrai buvo išradingi, nenuginčysi.
Audra, Audrė (05.08), Audrius (01.11) – lietuvių: „audra“
Aušra (04.27), Aušrė, Aušrys, Aušrius (01.22) – lietuvių: aušra „tyra, -as kaip aušra“
Andajus (Andaja) lietuvių mitologijoje – pagal kai kuriuos šaltinius svarbiausias lietuvių dievas, tapatinamas su Nunadieviu. Pagal kitą versiją – likimo ir baimės dievybė, dar vadinama angies dievu, vaizduojama tiesiog baidykle.
Bentis – lietuvių mitologijoje – bendros kelionės dievas.
Dangė, Dangius – lietuvių: dangus „dangiškoji, dangiškasis“
Vardo variantai: Dangis, Dangys
Joris (08.30) – sen. lietuvių: jorus „žalias“, jorė „žalumynas, žaluma“; sen. lietuvių pavasario dievas Joris
Jūris – lietuvių: „jūra“ – „iš jūros, audringas kaip jūra“
Rytis (02.02), Rytė (05.18) – lietuvių rytas
Marius (01.19) – 1. lietuvių: vedinys iš marios „tas, kuris iš marių“; 2. lotynų mare „jūra“
Medeina – lietuvių miško deivė. Neretai tapatinama su Žvorūna. XIII a. šaltiniuose minima kaip stipriai militarizuoto lietuvių panteono dievų kaip vienintelė deivė. Pasak Ipatijaus metraščio jai aukojo Mindaugas, ir jos patekimas į dievų panteoną greičiausiai buvo susijęs su kunigaikščio religiniais interesais.
Migla, Miglė (05.11) – lietuvių: migla „rūkas“
Vaiva (06.18, 10.18) – lietuvių: „vaivorykštė“; sen. lietuvių deivė Laimos pavidalas (Laimos juosta – vaivorykštė)
Vilnė (01.11) – lietuvių: „vilnis; upės banga“
Žemyna (02.21) – lietuvių: žemė; lietuvių mitologinės būtybės, žemės deivės vardas
Ūdrys – lietuvių: ūdra „vandeninis žvėrelis“ – „žvitrus kaip ūdra“
Uosis (03.03) – lietuvių: uosis (medis); iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“, Eglės sūnaus vardas.
Butė - lietuvių mitologijoje - išminties deivė. Ji žinoma tik T. Narbutui. Lietuvių mitologijos tyrinėtojai abejoja šios deivės buvimu. Nepriklausomi šaltiniai nepatvirtina, jog ji buvo garbinta, todėl laikoma T. Narbuto pramanu
Kastytis (12.13), Kastytė – trumpinys iš Kastautas lietuvių: kas (įvardis kas) + taut- (tauta) „kas ta tauta“; Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ veikėjas. Vardo variantai: Kastis
Naglis (08.13) – lietuvių iš padavimo apie Neringą ir Naglį; Naglis – kalno Palangoje pavadinimas
Saulė (02.14), Saulius (02.14) – 1. lietuvių: saulė; mitologinis vardas; 2. hebrajų (sen. žydų): šaul „išmelstas, -a“
Margiris (02.25, 07.12) – lietuvių: „margosios girios gyventojas“, Pilėnų kunigaikščio vardas, išplitęs per padavimą apie Pilėnus
Ugnė (02.13), Ugnius – lietuvių: ugnis – „ugningas, energingas“
Vaidas (06.23), Vaidys – trumpinys iš Vaidginas, Vaidmantas, Vaidotas: vaidytis, vaidentis – „tas kuris rodosi, vaidenasi“
Kęstutis (02.21) – lietuvių: „kęsti“– „kenčiantysis“
Milda (05.13) – lietuvių: mildingai „draugiškai, meiliai“, lietuvių pagonių Meilės ir meilinimosi deivė
Banga, Bangas – lietuvių: „banga“. Vardo variantai: Bangys, Bangius
Neringa (08.20) – iš lietuvių padavimo apie Neringą ir Naglį.
Birutė (02.05), Birutis – lietuvių: birti + -ut-
Viltė (02.17) – trumpinys iš Viltautė lietuvių: vil- (vitis) + taut- (tauta) – „tautos viltis“
Žibutė (01.29) – lietuvių pgl. gėlės vardą „žibutė“
Jūratė (04.12) – lietuvių jūra + -at- „jūrų mergelė“, paplito iš Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“
Rugilė (08.15) – lietuvių: rugys „grūdų rūšis“ + -il- – „rugių mergaitė“
Gaja (12.29) – lietuvių: gaji „ištverminga, patvari“
Daina (03.04, 08.08) – lietuvių: daina
Ugnė (02.13), Ugnius – lietuvių: ugnis – „ugningas, energingas“
Nida (02.19) – lietuvių: iš vietovardžio Nida
Ūla (03.23) – lietuvių: iš upėvardžio Ūla (Marcinkonyse)
Skaistė (01.22) – lietuvių: skaisti „šviesi, dora“ Vardo variantai: Skaistuolė
Mėta (06.06) – lietuvių: mėta (vaistinis augalas, vartojamas arbatai)
Kirnis - senovės lietuvių mitologijoje – vyšnių, vyšnių medžių dievas. Dievą mini J. Lasickis, kuris nurodo labai konkrečiai kaip dievą , kuris globojas prie vienos tvirtovės augančias vyšnias[1]. Pagal kitą versiją dievo vardas ir funkcijos buvo susijusios su klampyne.
Kovas – senovės baltų karo ir jėgos dievas, kurį mini T. Narbutas. Narbutas prilygina graikų Marsui, bei teigia, kad jo ženklai buvo žirgas ir juodas gaidys.
Sėlija lietuvių mitologijoje ir etnokosmologijoje – vienos iš „Saulės dukrų“ ir Saturno planetos vardas. Fiksuotas tik Eugenijos Šimkūnaitės, kiti šaltiniai neptvirtina, todėl laikomas pramanu.
Ramunė (Birželio 19) Iš lietuvių ramunė. Teigiamos savybės: puikus bendravimas, atvirumas, įvairiapusiškumas, smalsumas, kūrybingumas, linksmumas, atjauta.
Vėjas - baltų mitologijoje yra visatos kūrėjas, antgamtinė būtybė su sparnais ar esantis paukščio pavidalo. Jis žino visus oro, žemės ir dangaus kelius, laikomas viską žinančiu ir visagaliu. Jis laikytas ir apvaisintoju. Iš Vėjo gimsta visata ir gyvūnai.
Žvorūna, Žvorūnė – lietuvių medžioklės, žvėrių deivė. Deivė minima Malalos kronikos intarpe bei Ipatijaus metraštyje. Ją tikriausiai atitinka Medeina. Manoma, kad XIII-XVI a. panteone ji atitinka kelių dievų partnerę, miško ir žverių medžioklės deivę [
Tiklis - senovės lietuvių dievas, žmonių pagalbininkas[1]. Jį mini M. Pretorijus ir vadina dievu, kuio dėka sėkmingai auga javai. Galima sieti su latvių sekmės ir klėstėjimo deive Tikla. Vardas kildinamas nuo „tikti“ , nors nėra visiškai aiški etimologija.
Gabijà (Gabėta, Gabjauja, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Polengabija, Pelengabija, Matergabija) – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini J. Laciskis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus.[1] Deivės vardas tikriausiai eufemistinis. Vardas kildinama nuo „gaubti“, „dengti“.
Rasa (vasario 25) - iš sen. liet. mitologinio įvaizdžio Rasa, kuriuo buvo išreiškiamas Aušrinės pasirodymas.
Domantas - (spalio 15) iš lietuvių kalbos "davimas"+"sumanus", "turtas".
Dovilas (06.19), Dovilė (06.03, 12.22) – lietuvių: do- (dotas, dovis „davimas“) + vil- (viltis) – „duodanti viltį“
Jovita (02.15), Jovitas – lietuvių: jo- (joti) + vilt- (viltis) – „jojantis su viltimi“
Eisvina (09.14), Eisvinas (09.14) – lietuvių: eis- (eislus „greitai einantis“) + vin- (baltų vaina „kaltė, priežastis“)
Aluona (06.11) – lietuvių iš upėvardžio Aluona (Josvainiai)
Gustas, Gustis (02.29) – trumpinys iš lietuvių Gustautas gusti „priprasti“ arba iš lotynų Augustas „garbingas, didingas“
Gaida – lietuvių: gaida „garsas, nata; balse atsispindinti nuotaika, jausmas“
Bartas (09.07), Bartė (09.07) – prūsų genties pavadinimas
Radvilas (02.03), Radvilė (02.03, 07.30) – rad- (rado) + vil- (viltis)
Ringailas, Ringailė – lietuvių: rin- iš rim- (rimti) + gail- (gailas „stiprus, smarkus“) – „ramus ir stiprus“
Vakaris (12.09), Vakarė (11.28), Vakarius – lietuvių: vakaras – „vakarinis, vakarinė“
Eimantas (05.22), Eimantė (07.18) – lietuvių: ei- (eiti) + mant- (mantus „sumanus“) Vardo variantai: Eimontas, Eimontė
Mintautas (04.10), Mintautė (05.04) – lietuvių: min- (minėti) + taut- (taut) – „tautos minimas“
Vaidilas (07.03, 11.15), Vaidilė (03.13) – lietuvių: vaid- (vaidytis „rodytis“, vaidentis) + -il- – „tas kuris rodosi, vaidenasi“
Vaiga (07.17), Vaigė – trumpinys iš Vaigailė, Vaigaudė, Vaigedė
Vaigailas, Vaigailė – lietuvių: vai- (vajoti „gainioti“, vajys „žygūnas“) + gail- (gailas „stiprus“)
Vyturys
Verdenė.
|
|
|
